Svarbiausios energetikos naujienos iš šalies Lietuva: elektra, dujos, kainos ir infrastruktūra.
Rodyti visas naujienas: Lietuva
| Rodyti visas naujienas
Energijos kainos
Elektros kaina Lietuvoje per silpno vėjo ir brangių dujų savaitę išaugo 87 proc. – iki 176 Eur/MWh
Lietuva · 2026-11-04
Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje spalio 26 – lapkričio 2 d. savaitę išaugo 87 proc. – nuo 94 iki 176 Eur/MWh, skelbia perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“. Vėjo elektrinių gamyba sumažėjo 59 proc., o dujų kaina Europoje pirmą kartą nuo 2022 m. krizės viršijo 100 Eur/MWh.
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-11-03
Lietuvos Vyriausybė nusprendė, kad visuomeninio tiekimo elektros kaina pažeidžiamiems vartotojams 2027 m. sausio–birželio mėnesiais išliks 4 ct/kWh su PVM mažesnė už įprastą tarifą. Iš gamintojų viršpelnio finansuojama dalis didėja nuo 1,8 iki 2,5 ct/kWh, o likusią dalį padengia visuomeninis tiekėjas „Ignitis“.
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-30
Padėti vienas šalia kito, dokumentuoti šio rudens skaičiai sudaro Lietuvos energetinį autoportretą: 6,5 atsinaujinančio gigavato metų viduryje, su 7 gruodį; 200 000 gaminančių vartotojų dvejais metais anksčiau kalendoriaus; 399 megavatai baterijų pristatyme ir Kruonis 5 ties 80 procentų; 314 megavatų Kelmėje kaip etalonas be subsidijų; 106,8 euro biržos mėnesio vidurkis su septyniais neigiamais ketvirčiais kaip pertekliaus įrodymu; 775 milijonai uoste, laukiančiame jūros vėjo; ir šeši mėnesiai iki pirmojo jūros parko verdikto. Septyni skaičiai, viena diagnozė: šalis, pirmąjį etapą prabėgusi greičiau už visus — ir naudojanti pranašumą antram etapui statyti anksčiau kaimynų.
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
Litgrid rugsėjo 28-ąją paskelbtas kvietimas — vebinaras apie būsimus Baltijos–Šiaurės EPAD aukcionus — diskretiškai skelbia struktūrinio svorio žingsnį: į regioną atkeliauja kontraktai, draudžiantys skirtumą tarp zonos kainos ir šiaurietiškos sistemos atskaitos. Metais, kai Lietuvos zona vidutiniškai mokėjo dešimtimis eurų daugiau nei šiaurė ir užfiksavo 40 ketvirčių virš 300, būtent šis tarpas — šiandien nuoga rizika, nešama tiekėjų ir pramonės — per EPAD tampa prekiaujama preke: kas nori fiksuotos kainos nepastovioje zonoje, pagaliau galės ją nusipirkti.
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
Litgrid rugpjūtį paskelbė procedūrą, kurią pats apibūdina kaip vieną didžiausių elektros infrastruktūros pirkimų šalies istorijoje: Gižų transformatorių pastotės statybą pietvakarių Lietuvoje — mazgo raktą koridoriuje, jungiančiame Baltijos sistemą su Lenkija, o per ją — su žemyninės Europos širdimi. Tinkle, kuris vos per ketvirtį rezervavo 2,8 gigavato naujiems projektams, tokio kalibro pastotės yra viso investicinio bangos smaugimas arba atrakinimas — ir Gižai pasirinkti atrakinti.
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
Lietuvos perdavimo operatoriaus paskelbtas skaičius tinklo vartų spaudimą matuoja geriau nei bet kokia kalba: vos per tris mėnesius Litgrid laikinai rezervavo 2,8 gigavato pajėgumų saulės, vėjo elektrinėms ir kaupimo įrenginiams — beveik pusę viso per dešimtmetį šalies pastatyto atsinaujinančio parko, paprašyto per vieną ketvirtį. Prašymų lavina ateina kaip tik tada, kai sistema virškina 6,5 gigavato sprogimą, ir patvirtina, kad investuotojų apetitas nemirė — jis tik persikėlė į hibridinius projektus su baterijomis priešakyje.
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
Šio momento lietuviškas paradoksas reikalauja paaiškinimo: kaip tik tais metais, kai šalis peržengia 7 atsinaujinančių gigavatų slenkstį, ministerija viešai konstatuoja, kad vystytojai lėtėja. Priežasčių analizė — saulės pajamų kanibalizacija, matoma septyniuose neigiamuose mėnesio ketvirčiuose, laipsniškas tinklo prisotinimas, brangstantis kapitalas ir neišvengiama lengvų galimybių branda — rodo, kad lėtėjimas ne krizė, o režimo pokytis: rinka baigė skinti žemai kabančius vaisius ir nuo šiol turi statyti kopėčias. Skirtumas tarp šalių, sustojančių ties šia gaire, ir einančių toliau — kopėčių statybos greityje.
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
Vieši Baltijos platformos duomenys užveria mėnesį pilnu Lietuvos kainos portretu: zonos vidurkis — 106,8 euro už megavatvalandę, petys į petį su Latvija ir trečdaliu virš Estijos; pikas — 500 eurų, pasiektas rugsėjo 14-osios paryčiais, vienu metu su visa pietine Baltija; ir detalė, skirianti Lietuvą nuo šiaurės kaimynės, — minus 1 euro minimumas: septyni ketvirčiai valandos žemiau nulio per vieną mėnesį. Rinka, pastačiusi daugiausiai saulės regione, savo perteklių jau mato statistikoje — nors brangūs vakarai vis dar dominuoja balanse.
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
Europos perdavimo operatorių asociacijos paskelbta — ir Litgrid rugpjūčio pabaigoje išplatinta — pozicija kodifikuoja tai, ką Baltija keleri metai išgyvena savo kailiu: kritinės elektros infrastruktūros fizinis ir kibernetinis saugumas tapo centrine operatoriaus amato dimensija, lygiaverte adekvatumui ir dažniui. Tinklui, kuris atsijungė nuo rytų sistemos, eksploatuoja povandeninius kabelius geopolitiškai audringoje jūroje ir stato naujus mazgus kaip Gižai, doktrina aprašo ne ateitį — aprašo dabartį su jos biudžetais ir procedūromis.
EUROENERGY REDAKCIJA | Visa Europa | 2026-09-16
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
Ignitis kaupimo padalinio vadovo formuluotė — baterijos kaip elektros tinklo „saugos pagalvės” — verta įsiminti ne tik dėl vaizdingumo: tai statuso pokyčio ženklas. Oficialiame lietuviškame diskurse kaupimas nebepristatomas kaip oportunistinė arbitražo investicija, o kaip sistemos saugos įranga — kategorija, kuriai priklauso rezervai, jungtys ir apsaugos. Kai institucijų kalba taip pasislenka, paprastai seka reglamentavimas, paskui pinigai: būtent trajektorija, kurią Seimui pateiktas paketas patvirtina.
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
Statistika, kurios nė viena strategija nedrįso žadėti: Lietuva metų viduryje peržengė 193 000 gaminančių vartotojų ir iki gruodžio pasieks 200 000 — slenkstį, iš pradžių planuotą 2028-iesiems. Kontekstui: kas septintas Lietuvos namų ūkis šiandien gaminasi savo elektrą. O viešoji politika jau perjunginėja pavarą: nauja paramos schema taiko į saulės-plius-baterijos paketą — 5 kilovatai modulių su 10 kilovatvalandžių kaupimo — namų ūkiams zonose, kur tinkle nebėra vietos. Aiškus signalas: kiekybės fazė baigėsi; prasideda integracijos fazė.
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
Žiūrint atskirai, dalys atrodo padrikos naujienos: rekordinis Kelmės parkas su savo baterija, šiemet baigiamas turbinų surinkimo terminalas Klaipėdoje, 600 milijonų uosto plėtra, per šešis mėnesius suplanuotas jūrinis verdiktas. Susiūtos kartu, jos piešia ką kita: šalį, kuri nori ne tik priimti vėją, bet valdyti grandinę — nuo kompetencijas formuojančios sausumos plėtros, per instaliaciją aptarnaujantį uostą, iki jūros parkų, kurie naudos abu. Nedaug mažų rinkų bandė pilną integraciją; pavykusios tapo eksportuotojomis ne tik elektros, bet ir paslaugų kaimynams.
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
Pusmečio balansas fiksuoja gairę: 6,5 gigavato įrengtų atsinaujinančių pajėgumų, o 7 slenkstis laukiamas iki 2026-ųjų pabaigos — šaliai, dešimtmetį pradėjusiai su šio skaičiaus dalimi, tai viena stačiausių augimo kreivių Europoje. Už sprogimo — trys dokumentuoti ingredientai: pramoniniai parkai su Kelme priešakyje, beveik 200 000 gaminančių vartotojų ant stogų ir finansavimo grandinė — nuo EIB iki Ignitis suplanuotų 2,5–3 milijardų iki 2029-ųjų — Baltiją traktuojanti kaip brandžią rinką. Šešėlis paveiksle: vystytojai lėtėja, o vyriausybė atsako įstatymų paketu.
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
Mėnesio vidurkis — 106,8 euro — aprašo įtemptą, bet valdomą lietuvišką rugsėjį; jo uodega tačiau sako ką kita: paskutinės analizuotos 24 valandos atsiskaitė po 195 eurus už megavatvalandę, beveik dvigubai daugiau nei likęs mėnuo. Mėnesio pabaigos šuolis atėjo pagal žinomą Baltijos rudens receptą — pirmas šaltis, kuklus vėjas, brangios kontinentinės dujos — ir smogė vienu metu visoms trims zonoms. Biržos vartotojams ir indeksuotų sutarčių pramonei žinia nedviprasmiška: rudens kainos baigėsi; kas dar turi atidėtų draudimosi sprendimų, priims juos jau žiemos tarifu.
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
Praėjus metams su trupučiu nuo pilno paleidimo, Kelmės vėjo parkas lieka gaire, pagal kurią matuojamas visas sausumos Baltijos vėjas: 314 megavatų — didžiausias trijų šalių parkas —, energija maždaug 250 000 Lietuvos namų ūkių, 550 milijonų eurų investicija, iš kurios 250 finansavo Europos investicijų bankas. Finansuotojo užklijuota etiketė sveria tiek pat, kiek megavatai: pajėgumas „be subsidijų”, pastatytas ant rinkos signalų. O šalia iškilusi 147 megavatų baterija jau rašo jo kitą skyrių.
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
Rugsėjis patvirtino, kad minusai Lietuvos rinkoje nebe atsitiktinumas, o nuolatinė rubrika: septyni ketvirčiai valandos su neigiamomis kainomis, mėnesio minimumas — minus 1 euras, kai kaimyninė Latvija, prijungta prie tų pačių laidų, nė karto nenusileido žemiau nulio. Skirtumas — beveik 200 000 gaminančių vartotojų ir parkų, saulėtus lietuviškus vidurdienius paverčiančių pirmais pietų Baltijos perteklinės pasiūlos langais, darbas. Gamintojams minusai — nelankstumo mokestis; baterijų savininkams ir protingiems vartotojams — privati subsidija; visai rinkai — brandos stojamasis egzaminas.
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
Istorinė Lietuvos baterija auga pirmą kartą nuo pastatymo: penktasis Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės agregatas — 110 megavatų — baigtas maždaug 80 procentų ir pakels bendrą elektrinės galią iki 1010 megavatų. Plėtra, sudvejinta 99 megavatų baterijų sistema, įrengta pačioje aikštelėje, paverčia kalvą virš Kauno svarbiausiu lankstumo mazgu tarp Varšuvos ir Helsinkio — būtent tais metais, kai regiono rinka už lankstumą moka rekordines kainas.
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
Per Lietuvos žiniasklaidą perduotas pranešimas fiksuoja labiausiai laukiamo šalies energetikos sprendimo kalendorių: galutinio investicinio verdikto dėl pirmojo jūros vėjo parko laukiama maždaug per pusmetį. Tuo tarpu kranto infrastruktūra nelaukia: Klaipėda stato savo 775 milijonų eurų uosto programą — su viduryje šių metų pradėta 600 milijonų pietine plėtra —, o turbinų surinkimo terminalas taikosi į pabaigą dar 2026-aisiais. Lietuva sceną paruošė iki smulkmenų; liko, kad pagrindinis aktorius pasirašytų sutartį.
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
Europos perdavimo operatorių asociacijos paskelbta — ir Litgrid rugpjūčio pabaigoje išplatinta — pozicija kodifikuoja tai, ką Baltija keleri metai išgyvena savo kailiu: kritinės elektros infrastruktūros fizinis ir kibernetinis saugumas tapo centrine operatoriaus amato dimensija, lygiaverte adekvatumui ir dažniui. Tinklui, kuris atsijungė nuo rytų sistemos, eksploatuoja povandeninius kabelius geopolitiškai audringoje jūroje ir stato naujus mazgus kaip Gižai, doktrina aprašo ne ateitį — aprašo dabartį su jos biudžetais ir procedūromis.
| 00:00 | 243,20 |
| 01:00 | 261,98 |
| 02:00 | 247,85 |
| 03:00 | 243,26 |
| 04:00 | 243,43 |
| 05:00 | 243,42 |
| 06:00 | 263,90 |
| 07:00 | 335,34 |
| 08:00 | 344,44 |
| 09:00 | 329,62 |
| 10:00 | 312,57 |
| 11:00 | 276,91 |
| 12:00 | 265,54 |
| 13:00 | 251,45 |
| 14:00 | 272,11 |
| 15:00 | 310,29 |
| 16:00 | 338,73 |
| 17:00 | 345,20 |
| 18:00 | 355,77 |
| 19:00 | 364,56 |
| 20:00 | 365,02 |
| 21:00 | 361,57 |
| 22:00 | 331,31 |
| 23:00 | 295,53 |
● mažo suvartojimo valandos ● vidutinis suvartojimas ● piko valandos
atnaujinta 22:25
Kaunas moka mažiau nei pernai: Baltijos išimtis iš brangimo taisyklės
2026-09-29
Rumunija 43
Graikija 34
Italija 34
Ispanija 33
Portugalija 33
Prancūzija 33
Airija 32
Albanija 32
Austrija 32
Belgija 32
Bosnija ir Hercegovina 32
Bulgarija 32
Čekija 32
Danija 32
Estija 32
Islandija 32
Kroatija 32
Latvija 32
Lenkija 32Lietuva 32
Nyderlandai 32
Norvegija 32
Serbija 32
Slovakija 32
Slovėnija 32
Suomija 32
Šiaurės Makedonija 32
Švedija 32
Turkija 32
Ukraina 32
Vengrija 32
Vokietija 32
Malta 31
Liuksemburgas 30
Armėnija 2
Azerbaidžanas 2
Jungtinė Karalystė 2
Juodkalnija 2
Kazachstanas 2
Kosovas 2
Moldova 2
Šveicarija 2
Andora 1
Kipras 1
Lichtenšteinas 1
Sakartvelas 1
Kaupimas ir baterijos
399 megavatai keturiose vietose: baterijų flotilė, perrašysianti Lietuvos vakarus
2026-09-29
Analizės
Saulės išskirtos dvynės: kodėl Lietuva turi minusų, o Latvija — ne
2026-09-29
Elektra
„Vertė virš apimties”: kur augs paklausa, kurios visi laukia
2026-09-29
Įmonės
306 milijonai EBITDA ir 2,1 žaliojo gigavato: ramus Ignitis pusmetis
2026-09-29
Paskelbti straipsniai: 1124
