Saulės išskirtos dvynės: kodėl Lietuva turi minusų, o Latvija — ne
Dvi rinkos su tuo pačiu mėnesio vidurkiu — 106,8 prieš 106,9 euro — suglaustos toje pačioje deficito zonoje, rugsėjį atliko beveik tobulą natūralų eksperimentą: Lietuva užfiksavo septynis ketvirčius su neigiamomis kainomis, Latvija — nė vieno. Vienintelis reikšmingai besiskiriantis kintamasis — saulės parkas: beveik 200 000 Lietuvos gaminančių vartotojų ir per pastaruosius metus įrengti gigavatai prieš latviškas pradžias. Šio statistinio išsiskyrimo analizė tiksliau nei bet kokia strategija parodo, ką šalis iš tikrųjų perka, subsidijuodama savo stogus: ne tik kilovatvalandes, bet kitokią dienos struktūrą.
EuroEnergy redakcija · 1 min skaitymo · atnaujinta 2026-09-30
Ekonomistai energetikoje retai randa kontroliuojamų eksperimentų; Baltijos rinka ką tik vieną atliko. Dvi susietos zonos, tas pats vidurkis, tie patys pikai — ir vienas besiskiriantis parametras su išmatuojamu efektu. Verta išpakuoti kaip vadovėlyje.
Bendroji konstanta. Į pietus nuo Estijos butelio kaklelio Lietuva ir Latvija praktiškai sudaro vieną deficito rinką: mėnesio vidurkiai per centą, tie patys 40 ketvirčių virš 300 eurų, tas pats 500 pikas rugsėjo 14-osios paryčiais. Jų vakarai ir rytai statistiškai sukeičiami — kaip ir dera glaudžiai susietoms sistemoms.
Besiskiriantis kintamasis. Vidurdienis. Lietuva: septyni panirimai žemiau nulio, minimumas minus 1 euras. Latvija: minimumas plius 11 centų, nė vieno panirimo. Saulės parko skirtumas — užaugintas iš lietuviško gaminančių vartotojų bumo, beveik 200 000 iki šiol, plius pramoniniai parkai — išsiverčia būtent čia: saulėtais savaitgaliais lietuviška vidurdienio gamyba lokaliai užgožia paklausą ir prieinamą eksportą, ir kaina virsta žemiau nulio.
Ką tad perka saulė. Subtili pamoka: fotovoltiniai gigavatai nenuleistų mėnesio vidurkio — abi šalys mokėjo vienodai — bet skulptūruoja dienos formą: vidurdienius, kartais nemokamus ar neigiamus, kurie dar nekompensuoja brangių vakarų, bet kuria kompensacijos žaliavą. Šiandienos minusai — rytojaus baterijų arbitražo marža; o Lietuva su 399 megavatais BESS pristatyme įrankius jau užsisakė.
Moralas Rygai. Barkavos ir Valmieros parkai Latvijai po dvejų-trejų metų atneš lygiai tuos pačius minusus — ir tą patį kvietimą kaupti. Baltijos natūralus eksperimentas tada įžengs į antrą fazę: kas greičiau savo vidurdienio minusus pavers pigesniais vakarais.
Regiono analizės naujienų sraute.
Daugiau naujienų
Komentarai
Būkite pirmas pakomentavęs.