Svarbiausios energetikos naujienos iš šalies Lietuva: elektra, dujos, kainos ir infrastruktūra.
Rodyti visas naujienas: Lietuva
| Rodyti visas naujienas
Energijos kainos
Elektra Lietuvoje spalį pabrango 5 proc., iki 114 Eur/MWh; tiekėjai lapkritį tikisi 150–200 Eur/MWh
Lietuva · 2026-11-05
Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje spalį pakilo iki 114 Eur/MWh nuo 109 Eur/MWh rugsėjį dėl brangių dujų ir mažėjančios saulės elektrinių gamybos, pranešė perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Tiekėjai „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ lapkritį tikisi maždaug 150–200 Eur/MWh vidurkio.
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-11-05
Kredito biuras „Creditinfo Lietuva“ įspėja, kad šis šildymo sezonas gali įsiminti kaip vienas brangiausių Lietuvos istorijoje. Šildymo mėnesiais naujų skolų šilumos tiekėjams, palyginti su vasara, padaugėja 35–47 proc., o spalio 1 d. aktyvių skolų buvo 8,6 proc. daugiau nei prieš metus.
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-11-05
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitetas trečiadienį pritarė Energetikos ministerijos prašymams dėl papildomo finansavimo 2027 metų biudžeto projekte. Ministerija teigia, kad jai trūksta apie 25 mln. eurų iki 1,2 tūkst. kilometrų linijų sukabeliuoti ir dar 60 mln. eurų gyventojų energetiniam savarankiškumui.
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
Diagnozė ateina iš pačios ministerijos: kelyje į 7 gigavatų gairę atsinaujinančios energetikos vystytojų ritmas matomai sulėtėjo — energetikos viceministro Airido Daukšo prisipažinimas, paviešintas kartu su vyriausybės atsaku: Seimui pateiktu „Tvarios energetikos paketu”. Lėtėjimo priežastys — patys sėkmės simptomai: neigiamų kainų vidurdieniai, apkrautas tinklas, išrankus tapęs kapitalas — o paketas siekia jas gydyti antros kartos instrumentais: kaupimu, lankstumu, integracija. Lietuva pereina nuo „daugiau” politikos prie „protingiau” politikos.
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
Rugsėjo 14-osios paryčiais trys Baltijos zonos vienu metu pasiekė tas pačias lubas: 500 eurų už megavatvalandę — Lietuva, Latvija ir Estija, tais pačiais ketvirčiais, dėl tų pačių priežasčių. Tos rytmečio rekonstrukcija — status rytinis pareikalavimas, vėjas regioninėje pauzėje, saulė dar po horizontu ir šiaurės importas ties laidų riba — daugiau nei tarifų kriminalistika: tai valandos, kuriai dabar statomos visos regiono baterijos, akumuliacijos ir jungtys, fotorobotas. Kas supranta rugsėjo 14-osios rytą, supranta visą Baltijos investicinę darbotvarkę.
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
Rugsėjis perstatė didžiausios Baltijos energetikos grupės viršūnę: Vytenis Koryzna patvirtintas galutiniu kandidatu į Ignitis grupės vadovo ir valdybos pirmininko poziciją, o po poros savaičių skirstomojo tinklo ESO vadovas Renaldas Radvila pranešė atsistatydinąs. Dviguba rotacija ateina momentu be klaidos maržos: keturios baterijų sistemos pristatyme, penktasis Kruonio agregatas ties 80 procentų, galutinis jūros vėjo sprendimas laukiamas per šešis mėnesius ir iki 3 milijardų eurų investicijų planas 2026–2029. Nauji žmonės gauna ne strategiją rašyti — gauna ją vykdyti.
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
Lietuviško sezono fiskalinė diskusija turi suvaržymą, kurį teisininkai padėjo ant stalo be užuolankų: Europos PVM direktyva kiekvienai valstybei leidžia tik du lengvatinius tarifus, o Lietuva savuosius jau išnaudojo — tad 9 procentų tarifo šildymui išlaikymas ar plėtimas sprendžiamas ne vien Vilniuje, bet fiksuotoje Briuselio architektūroje. Diskusija, įsiplieskusi kaip tik prasidedant šaltajam sezonui, — atvejo studija apie tikrąsias nacionalinių švelninimo politikų ribas: valstybė gali taikyti pinigus kur nori, bet fiskaliniai instrumentai, tiesiogine prasme, skaičiuojami.
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
Mėnesio vidurkis — 106,8 euro — aprašo įtemptą, bet valdomą lietuvišką rugsėjį; jo uodega tačiau sako ką kita: paskutinės analizuotos 24 valandos atsiskaitė po 195 eurus už megavatvalandę, beveik dvigubai daugiau nei likęs mėnuo. Mėnesio pabaigos šuolis atėjo pagal žinomą Baltijos rudens receptą — pirmas šaltis, kuklus vėjas, brangios kontinentinės dujos — ir smogė vienu metu visoms trims zonoms. Biržos vartotojams ir indeksuotų sutarčių pramonei žinia nedviprasmiška: rudens kainos baigėsi; kas dar turi atidėtų draudimosi sprendimų, priims juos jau žiemos tarifu.
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
Europos perdavimo operatorių asociacijos paskelbta — ir Litgrid rugpjūčio pabaigoje išplatinta — pozicija kodifikuoja tai, ką Baltija keleri metai išgyvena savo kailiu: kritinės elektros infrastruktūros fizinis ir kibernetinis saugumas tapo centrine operatoriaus amato dimensija, lygiaverte adekvatumui ir dažniui. Tinklui, kuris atsijungė nuo rytų sistemos, eksploatuoja povandeninius kabelius geopolitiškai audringoje jūroje ir stato naujus mazgus kaip Gižai, doktrina aprašo ne ateitį — aprašo dabartį su jos biudžetais ir procedūromis.
EUROENERGY REDAKCIJA | Visa Europa | 2026-09-16
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
Litgrid rugsėjo 28-ąją paskelbtas kvietimas — vebinaras apie būsimus Baltijos–Šiaurės EPAD aukcionus — diskretiškai skelbia struktūrinio svorio žingsnį: į regioną atkeliauja kontraktai, draudžiantys skirtumą tarp zonos kainos ir šiaurietiškos sistemos atskaitos. Metais, kai Lietuvos zona vidutiniškai mokėjo dešimtimis eurų daugiau nei šiaurė ir užfiksavo 40 ketvirčių virš 300, būtent šis tarpas — šiandien nuoga rizika, nešama tiekėjų ir pramonės — per EPAD tampa prekiaujama preke: kas nori fiksuotos kainos nepastovioje zonoje, pagaliau galės ją nusipirkti.
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
Litgrid rugpjūtį paskelbė procedūrą, kurią pats apibūdina kaip vieną didžiausių elektros infrastruktūros pirkimų šalies istorijoje: Gižų transformatorių pastotės statybą pietvakarių Lietuvoje — mazgo raktą koridoriuje, jungiančiame Baltijos sistemą su Lenkija, o per ją — su žemyninės Europos širdimi. Tinkle, kuris vos per ketvirtį rezervavo 2,8 gigavato naujiems projektams, tokio kalibro pastotės yra viso investicinio bangos smaugimas arba atrakinimas — ir Gižai pasirinkti atrakinti.
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
Lietuvos perdavimo operatoriaus paskelbtas skaičius tinklo vartų spaudimą matuoja geriau nei bet kokia kalba: vos per tris mėnesius Litgrid laikinai rezervavo 2,8 gigavato pajėgumų saulės, vėjo elektrinėms ir kaupimo įrenginiams — beveik pusę viso per dešimtmetį šalies pastatyto atsinaujinančio parko, paprašyto per vieną ketvirtį. Prašymų lavina ateina kaip tik tada, kai sistema virškina 6,5 gigavato sprogimą, ir patvirtina, kad investuotojų apetitas nemirė — jis tik persikėlė į hibridinius projektus su baterijomis priešakyje.
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
Šio momento lietuviškas paradoksas reikalauja paaiškinimo: kaip tik tais metais, kai šalis peržengia 7 atsinaujinančių gigavatų slenkstį, ministerija viešai konstatuoja, kad vystytojai lėtėja. Priežasčių analizė — saulės pajamų kanibalizacija, matoma septyniuose neigiamuose mėnesio ketvirčiuose, laipsniškas tinklo prisotinimas, brangstantis kapitalas ir neišvengiama lengvų galimybių branda — rodo, kad lėtėjimas ne krizė, o režimo pokytis: rinka baigė skinti žemai kabančius vaisius ir nuo šiol turi statyti kopėčias. Skirtumas tarp šalių, sustojančių ties šia gaire, ir einančių toliau — kopėčių statybos greityje.
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
Ignitis kaupimo padalinio vadovo formuluotė — baterijos kaip elektros tinklo „saugos pagalvės” — verta įsiminti ne tik dėl vaizdingumo: tai statuso pokyčio ženklas. Oficialiame lietuviškame diskurse kaupimas nebepristatomas kaip oportunistinė arbitražo investicija, o kaip sistemos saugos įranga — kategorija, kuriai priklauso rezervai, jungtys ir apsaugos. Kai institucijų kalba taip pasislenka, paprastai seka reglamentavimas, paskui pinigai: būtent trajektorija, kurią Seimui pateiktas paketas patvirtina.
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
Statistika, kurios nė viena strategija nedrįso žadėti: Lietuva metų viduryje peržengė 193 000 gaminančių vartotojų ir iki gruodžio pasieks 200 000 — slenkstį, iš pradžių planuotą 2028-iesiems. Kontekstui: kas septintas Lietuvos namų ūkis šiandien gaminasi savo elektrą. O viešoji politika jau perjunginėja pavarą: nauja paramos schema taiko į saulės-plius-baterijos paketą — 5 kilovatai modulių su 10 kilovatvalandžių kaupimo — namų ūkiams zonose, kur tinkle nebėra vietos. Aiškus signalas: kiekybės fazė baigėsi; prasideda integracijos fazė.
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
Žiūrint atskirai, dalys atrodo padrikos naujienos: rekordinis Kelmės parkas su savo baterija, šiemet baigiamas turbinų surinkimo terminalas Klaipėdoje, 600 milijonų uosto plėtra, per šešis mėnesius suplanuotas jūrinis verdiktas. Susiūtos kartu, jos piešia ką kita: šalį, kuri nori ne tik priimti vėją, bet valdyti grandinę — nuo kompetencijas formuojančios sausumos plėtros, per instaliaciją aptarnaujantį uostą, iki jūros parkų, kurie naudos abu. Nedaug mažų rinkų bandė pilną integraciją; pavykusios tapo eksportuotojomis ne tik elektros, bet ir paslaugų kaimynams.
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
Pusmečio balansas fiksuoja gairę: 6,5 gigavato įrengtų atsinaujinančių pajėgumų, o 7 slenkstis laukiamas iki 2026-ųjų pabaigos — šaliai, dešimtmetį pradėjusiai su šio skaičiaus dalimi, tai viena stačiausių augimo kreivių Europoje. Už sprogimo — trys dokumentuoti ingredientai: pramoniniai parkai su Kelme priešakyje, beveik 200 000 gaminančių vartotojų ant stogų ir finansavimo grandinė — nuo EIB iki Ignitis suplanuotų 2,5–3 milijardų iki 2029-ųjų — Baltiją traktuojanti kaip brandžią rinką. Šešėlis paveiksle: vystytojai lėtėja, o vyriausybė atsako įstatymų paketu.
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
Mėnesio vidurkis — 106,8 euro — aprašo įtemptą, bet valdomą lietuvišką rugsėjį; jo uodega tačiau sako ką kita: paskutinės analizuotos 24 valandos atsiskaitė po 195 eurus už megavatvalandę, beveik dvigubai daugiau nei likęs mėnuo. Mėnesio pabaigos šuolis atėjo pagal žinomą Baltijos rudens receptą — pirmas šaltis, kuklus vėjas, brangios kontinentinės dujos — ir smogė vienu metu visoms trims zonoms. Biržos vartotojams ir indeksuotų sutarčių pramonei žinia nedviprasmiška: rudens kainos baigėsi; kas dar turi atidėtų draudimosi sprendimų, priims juos jau žiemos tarifu.
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
Praėjus metams su trupučiu nuo pilno paleidimo, Kelmės vėjo parkas lieka gaire, pagal kurią matuojamas visas sausumos Baltijos vėjas: 314 megavatų — didžiausias trijų šalių parkas —, energija maždaug 250 000 Lietuvos namų ūkių, 550 milijonų eurų investicija, iš kurios 250 finansavo Europos investicijų bankas. Finansuotojo užklijuota etiketė sveria tiek pat, kiek megavatai: pajėgumas „be subsidijų”, pastatytas ant rinkos signalų. O šalia iškilusi 147 megavatų baterija jau rašo jo kitą skyrių.
| 00:00 | 260,26 |
| 01:00 | 274,63 |
| 02:00 | 287,86 |
| 03:00 | 286,20 |
| 04:00 | 288,36 |
| 05:00 | 298,98 |
| 06:00 | 296,23 |
| 07:00 | 347,42 |
| 08:00 | 339,50 |
| 09:00 | 331,17 |
| 10:00 | 310,44 |
| 11:00 | 266,90 |
| 12:00 | 243,37 |
| 13:00 | 243,38 |
| 14:00 | 269,10 |
| 15:00 | 417,07 |
| 16:00 | 384,26 |
| 17:00 | 374,42 |
| 18:00 | 374,42 |
| 19:00 | 374,42 |
| 20:00 | 378,45 |
| 21:00 | 378,96 |
| 22:00 | 374,23 |
| 23:00 | 341,04 |
● mažo suvartojimo valandos ● vidutinis suvartojimas ● piko valandos
atnaujinta 16:50
Kaunas moka mažiau nei pernai: Baltijos išimtis iš brangimo taisyklės
2026-09-29
Rumunija 47
Graikija 38
Italija 38
Danija 37
Ispanija 37
Portugalija 37
Prancūzija 37
Suomija 37
Airija 36
Albanija 36
Austrija 36
Bosnija ir Hercegovina 36
Bulgarija 36
Čekija 36
Estija 36
Islandija 36
Kroatija 36
Latvija 36Lietuva 36
Nyderlandai 36
Norvegija 36
Serbija 36
Slovakija 36
Šiaurės Makedonija 36
Švedija 36
Turkija 36
Ukraina 36
Vokietija 36
Belgija 35
Lenkija 35
Slovėnija 35
Vengrija 35
Malta 34
Liuksemburgas 32
Jungtinė Karalystė 7
Azerbaidžanas 6
Juodkalnija 6
Kazachstanas 6
Šveicarija 6
Kipras 5
Kosovas 5
Moldova 5
Armėnija 3
Andora 1
Lichtenšteinas 1
Sakartvelas 1
San Marinas 1
Rinka
Septyni ketvirčiai žemiau nulio: Lietuva mokosi neigiamų kainų gramatikos
2026-09-29
Hidroenergija
80 procentų penktojo agregato: Kruonis kyla link 1010 megavatų
2026-09-29
Vėjo energija
Šeši mėnesiai iki verdikto: pirmasis jūros vėjo parkas laukia galutinio sprendimo
2026-09-29
Tinklas
Kritinė infrastruktūra saugoma: nauja ENTSO-E doktrina, skaitoma iš Vilniaus
2026-09-29
Paskelbti straipsniai: 1288
