2026 m. spalio 19 d., pirmadienis | Paskutinį kartą atnaujinta: 22:39 (Rumunijos laiku)

Lietuva: energetikos naujienos

Svarbiausios energetikos naujienos iš šalies Lietuva: elektra, dujos, kainos ir infrastruktūra.

Atidarėme šalį Lietuva pagal vietą, iš kurios lankotės. Rodyti visas naujienas Sekti Lietuva

Analizės

Lietuva septyniuose skaičiuose: metai, kai pranašumas tapo privalumu

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-30

Padėti vienas šalia kito, dokumentuoti šio rudens skaičiai sudaro Lietuvos energetinį autoportretą: 6,5 atsinaujinančio gigavato metų viduryje, su 7 gruodį; 200 000 gaminančių vartotojų dvejais metais anksčiau kalendoriaus; 399 megavatai baterijų pristatyme ir Kruonis 5 ties 80 procentų; 314 megavatų Kelmėje kaip etalonas be subsidijų; 106,8 euro biržos mėnesio vidurkis su septyniais neigiamais ketvirčiais kaip pertekliaus įrodymu; 775 milijonai uoste, laukiančiame jūros vėjo; ir šeši mėnesiai iki pirmojo jūros parko verdikto. Septyni skaičiai, viena diagnozė: šalis, pirmąjį etapą prabėgusi greičiau už visus — ir naudojanti pranašumą antram etapui statyti anksčiau kaimynų.

Saulės energija

Elektrinė be dispečerio: ką 200 000 stogų reiškia Lietuvos sistemai

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-30

Žiūrint kaip į socialinę politiką, beveik 200 000 Lietuvos gaminančių vartotojų — sėkmės istorija; žiūrint kaip į įrenginį — neįprasčiausias sistemos turtas: de facto nacionalinio masto elektrinė, paskirstyta per šimtus tūkstančių adresų, be dispečerio, be grafiko ir be centrinio jungiklio. Jos efektai jau skaitomi mėnesio duomenyse — nuo septynių neigiamų vidurdienio ketvirčių iki paklausos duobių skirstymo tinkle. Kitas Lietuvos sistemos dešimtmetis didžiąja dalimi bus šios elektrinės prijaukinimo istorija: baterijomis, išmaniaisiais tarifais ir — dabartinės schemos naujove — dizainu, kuris koreguoja nuo pat įrengimo.

Energetikos politika

55 procentai 2030-aisiais: kiek toli tikslas po 7 gigavatų metų

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-30

Už įspūdingos galios gairės teisiškai svarbus lietuviškas įsipareigojimas kitas: atsinaujinantys turi dengti 55 procentus galutinio bruto energijos vartojimo iki 2030-ųjų — rodiklis, skaičiuojantis ne tik elektrą, bet ir šilumą bei transportą. 7 gigavatų metai lemiamai priartina elektrinę komponentę; likusi tikslo dalis tačiau žaidžiama sunkesnėse aikštelėse: šilumos tinkluose, dar deginančiuose dujas, vos elektrifikuotame transporte, pramonėje su jos terminiais procesais. Realistišką likusio atstumo — ir prieinamų instrumentų — balansą verta daryti būtent dabar, kai elektrinė sėkmė rizikuoja pridengti kitų sektorių skolas.

Įmonės

775 milijonai vėjo uostui: Klaipėda perkasi vietą jūrinėje grandinėje

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Kol galutinis sprendimas dėl pirmojo jūros parko verčia laukti, Klaipėdos uostas savo statymo dalį vykdo nedvejodamas: 775 milijonų eurų investicijų programa iki 2029-ųjų, su centrine dalimi — 600 milijonų pietine plėtra — pradėta statyti šių metų viduryje, ir su turbinų surinkimui bei sandėliavimui skirtu terminalu, planuojamu baigti dar 2026-aisiais. Statymo logika regioninė: 2030-ųjų Baltijos parkams — lietuviškiems, latviškiems, estiškiems — reikės instaliacijos uosto, o uostai, egzistuojantys prieš paklausą, yra tie, kurie ją nuskina.

Energetikos politika

Vystytojai lėtėja, parlamentas gauna Tvarios energetikos paketą

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Diagnozė ateina iš pačios ministerijos: kelyje į 7 gigavatų gairę atsinaujinančios energetikos vystytojų ritmas matomai sulėtėjo — energetikos viceministro Airido Daukšo prisipažinimas, paviešintas kartu su vyriausybės atsaku: Seimui pateiktu „Tvarios energetikos paketu”. Lėtėjimo priežastys — patys sėkmės simptomai: neigiamų kainų vidurdieniai, apkrautas tinklas, išrankus tapęs kapitalas — o paketas siekia jas gydyti antros kartos instrumentais: kaupimu, lankstumu, integracija. Lietuva pereina nuo „daugiau” politikos prie „protingiau” politikos.

Naujausios naujienos

Elektra

Rytas, kai visa Baltija mokėjo 500: bendro piko rekonstrukcija

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Rugsėjo 14-osios paryčiais trys Baltijos zonos vienu metu pasiekė tas pačias lubas: 500 eurų už megavatvalandę — Lietuva, Latvija ir Estija, tais pačiais ketvirčiais, dėl tų pačių priežasčių. Tos rytmečio rekonstrukcija — status rytinis pareikalavimas, vėjas regioninėje pauzėje, saulė dar po horizontu ir šiaurės importas ties laidų riba — daugiau nei tarifų kriminalistika: tai valandos, kuriai dabar statomos visos regiono baterijos, akumuliacijos ir jungtys, fotorobotas. Kas supranta rugsėjo 14-osios rytą, supranta visą Baltijos investicinę darbotvarkę.

Įmonės

Sargybos keitimas Ignitis grupėje: Koryzna perima grupę, Radvila palieka ESO

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Rugsėjis perstatė didžiausios Baltijos energetikos grupės viršūnę: Vytenis Koryzna patvirtintas galutiniu kandidatu į Ignitis grupės vadovo ir valdybos pirmininko poziciją, o po poros savaičių skirstomojo tinklo ESO vadovas Renaldas Radvila pranešė atsistatydinąs. Dviguba rotacija ateina momentu be klaidos maržos: keturios baterijų sistemos pristatyme, penktasis Kruonio agregatas ties 80 procentų, galutinis jūros vėjo sprendimas laukiamas per šešis mėnesius ir iki 3 milijardų eurų investicijų planas 2026–2029. Nauji žmonės gauna ne strategiją rašyti — gauna ją vykdyti.

Energetikos politika

9 procentų PVM šildymui: kai Briuselis skaičiuoja Vilniaus lengvatinius tarifus

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Lietuviško sezono fiskalinė diskusija turi suvaržymą, kurį teisininkai padėjo ant stalo be užuolankų: Europos PVM direktyva kiekvienai valstybei leidžia tik du lengvatinius tarifus, o Lietuva savuosius jau išnaudojo — tad 9 procentų tarifo šildymui išlaikymas ar plėtimas sprendžiamas ne vien Vilniuje, bet fiksuotoje Briuselio architektūroje. Diskusija, įsiplieskusi kaip tik prasidedant šaltajam sezonui, — atvejo studija apie tikrąsias nacionalinių švelninimo politikų ribas: valstybė gali taikyti pinigus kur nori, bet fiskaliniai instrumentai, tiesiogine prasme, skaičiuojami.

Rinka

EPAD ateina į Baltiją: instrumentas, kurio rinkai trūko apsidrausti nuo savęs pačios

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Litgrid rugsėjo 28-ąją paskelbtas kvietimas — vebinaras apie būsimus Baltijos–Šiaurės EPAD aukcionus — diskretiškai skelbia struktūrinio svorio žingsnį: į regioną atkeliauja kontraktai, draudžiantys skirtumą tarp zonos kainos ir šiaurietiškos sistemos atskaitos. Metais, kai Lietuvos zona vidutiniškai mokėjo dešimtimis eurų daugiau nei šiaurė ir užfiksavo 40 ketvirčių virš 300, būtent šis tarpas — šiandien nuoga rizika, nešama tiekėjų ir pramonės — per EPAD tampa prekiaujama preke: kas nori fiksuotos kainos nepastovioje zonoje, pagaliau galės ją nusipirkti.

Daugiau naujienų

Tinklas

Gižai: vienas didžiausių pirkimų Lietuvos tinklo istorijoje

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Litgrid rugpjūtį paskelbė procedūrą, kurią pats apibūdina kaip vieną didžiausių elektros infrastruktūros pirkimų šalies istorijoje: Gižų transformatorių pastotės statybą pietvakarių Lietuvoje — mazgo raktą koridoriuje, jungiančiame Baltijos sistemą su Lenkija, o per ją — su žemyninės Europos širdimi. Tinkle, kuris vos per ketvirtį rezervavo 2,8 gigavato naujiems projektams, tokio kalibro pastotės yra viso investicinio bangos smaugimas arba atrakinimas — ir Gižai pasirinkti atrakinti.

Analizės

Kodėl pavargsta čempionai: lėtėjimo anatomija 7 gigavatų gairės metais

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Šio momento lietuviškas paradoksas reikalauja paaiškinimo: kaip tik tais metais, kai šalis peržengia 7 atsinaujinančių gigavatų slenkstį, ministerija viešai konstatuoja, kad vystytojai lėtėja. Priežasčių analizė — saulės pajamų kanibalizacija, matoma septyniuose neigiamuose mėnesio ketvirčiuose, laipsniškas tinklo prisotinimas, brangstantis kapitalas ir neišvengiama lengvų galimybių branda — rodo, kad lėtėjimas ne krizė, o režimo pokytis: rinka baigė skinti žemai kabančius vaisius ir nuo šiol turi statyti kopėčias. Skirtumas tarp šalių, sustojančių ties šia gaire, ir einančių toliau — kopėčių statybos greityje.

Tinklas

2,8 gigavato rezervuota per 90 dienų: Litgrid laiko žingsnį su lavina

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Lietuvos perdavimo operatoriaus paskelbtas skaičius tinklo vartų spaudimą matuoja geriau nei bet kokia kalba: vos per tris mėnesius Litgrid laikinai rezervavo 2,8 gigavato pajėgumų saulės, vėjo elektrinėms ir kaupimo įrenginiams — beveik pusę viso per dešimtmetį šalies pastatyto atsinaujinančio parko, paprašyto per vieną ketvirtį. Prašymų lavina ateina kaip tik tada, kai sistema virškina 6,5 gigavato sprogimą, ir patvirtina, kad investuotojų apetitas nemirė — jis tik persikėlė į hibridinius projektus su baterijomis priešakyje.

Kaupimas ir baterijos

Tinklo „saugos pagalvės”: kaip baterijos tapo oficialia kalba

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Ignitis kaupimo padalinio vadovo formuluotė — baterijos kaip elektros tinklo „saugos pagalvės” — verta įsiminti ne tik dėl vaizdingumo: tai statuso pokyčio ženklas. Oficialiame lietuviškame diskurse kaupimas nebepristatomas kaip oportunistinė arbitražo investicija, o kaip sistemos saugos įranga — kategorija, kuriai priklauso rezervai, jungtys ir apsaugos. Kai institucijų kalba taip pasislenka, paprastai seka reglamentavimas, paskui pinigai: būtent trajektorija, kurią Seimui pateiktas paketas patvirtina.

Saulės energija

193 000 stogų ir dvejais metais anksčiau pasiektas tikslas: gaminančių vartotojų bumas

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Statistika, kurios nė viena strategija nedrįso žadėti: Lietuva metų viduryje peržengė 193 000 gaminančių vartotojų ir iki gruodžio pasieks 200 000 — slenkstį, iš pradžių planuotą 2028-iesiems. Kontekstui: kas septintas Lietuvos namų ūkis šiandien gaminasi savo elektrą. O viešoji politika jau perjunginėja pavarą: nauja paramos schema taiko į saulės-plius-baterijos paketą — 5 kilovatai modulių su 10 kilovatvalandžių kaupimo — namų ūkiams zonose, kur tinkle nebėra vietos. Aiškus signalas: kiekybės fazė baigėsi; prasideda integracijos fazė.

Vėjo energija

Nuo Kelmės iki krantinės: vėjo vertės grandinė, kurią Lietuva siuva pati

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Žiūrint atskirai, dalys atrodo padrikos naujienos: rekordinis Kelmės parkas su savo baterija, šiemet baigiamas turbinų surinkimo terminalas Klaipėdoje, 600 milijonų uosto plėtra, per šešis mėnesius suplanuotas jūrinis verdiktas. Susiūtos kartu, jos piešia ką kita: šalį, kuri nori ne tik priimti vėją, bet valdyti grandinę — nuo kompetencijas formuojančios sausumos plėtros, per instaliaciją aptarnaujantį uostą, iki jūros parkų, kurie naudos abu. Nedaug mažų rinkų bandė pilną integraciją; pavykusios tapo eksportuotojomis ne tik elektros, bet ir paslaugų kaimynams.

Atsinaujinantieji

6,5 gigavato metų viduryje: Lietuva žengia į septyneto klubą

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Pusmečio balansas fiksuoja gairę: 6,5 gigavato įrengtų atsinaujinančių pajėgumų, o 7 slenkstis laukiamas iki 2026-ųjų pabaigos — šaliai, dešimtmetį pradėjusiai su šio skaičiaus dalimi, tai viena stačiausių augimo kreivių Europoje. Už sprogimo — trys dokumentuoti ingredientai: pramoniniai parkai su Kelme priešakyje, beveik 200 000 gaminančių vartotojų ant stogų ir finansavimo grandinė — nuo EIB iki Ignitis suplanuotų 2,5–3 milijardų iki 2029-ųjų — Baltiją traktuojanti kaip brandžią rinką. Šešėlis paveiksle: vystytojai lėtėja, o vyriausybė atsako įstatymų paketu.

Energijos kainos

195 eurų paskutinės paros vidurkis: su kuo spalis ateina į Vilnių

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Mėnesio vidurkis — 106,8 euro — aprašo įtemptą, bet valdomą lietuvišką rugsėjį; jo uodega tačiau sako ką kita: paskutinės analizuotos 24 valandos atsiskaitė po 195 eurus už megavatvalandę, beveik dvigubai daugiau nei likęs mėnuo. Mėnesio pabaigos šuolis atėjo pagal žinomą Baltijos rudens receptą — pirmas šaltis, kuklus vėjas, brangios kontinentinės dujos — ir smogė vienu metu visoms trims zonoms. Biržos vartotojams ir indeksuotų sutarčių pramonei žinia nedviprasmiška: rudens kainos baigėsi; kas dar turi atidėtų draudimosi sprendimų, priims juos jau žiemos tarifu.

Vėjo energija

314 megavatai ir ketvirtis milijono namų: Kelmė, Baltijos vėjo etalonas

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Praėjus metams su trupučiu nuo pilno paleidimo, Kelmės vėjo parkas lieka gaire, pagal kurią matuojamas visas sausumos Baltijos vėjas: 314 megavatų — didžiausias trijų šalių parkas —, energija maždaug 250 000 Lietuvos namų ūkių, 550 milijonų eurų investicija, iš kurios 250 finansavo Europos investicijų bankas. Finansuotojo užklijuota etiketė sveria tiek pat, kiek megavatai: pajėgumas „be subsidijų”, pastatytas ant rinkos signalų. O šalia iškilusi 147 megavatų baterija jau rašo jo kitą skyrių.

Rinka

Septyni ketvirčiai žemiau nulio: Lietuva mokosi neigiamų kainų gramatikos

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Rugsėjis patvirtino, kad minusai Lietuvos rinkoje nebe atsitiktinumas, o nuolatinė rubrika: septyni ketvirčiai valandos su neigiamomis kainomis, mėnesio minimumas — minus 1 euras, kai kaimyninė Latvija, prijungta prie tų pačių laidų, nė karto nenusileido žemiau nulio. Skirtumas — beveik 200 000 gaminančių vartotojų ir parkų, saulėtus lietuviškus vidurdienius paverčiančių pirmais pietų Baltijos perteklinės pasiūlos langais, darbas. Gamintojams minusai — nelankstumo mokestis; baterijų savininkams ir protingiems vartotojams — privati subsidija; visai rinkai — brandos stojamasis egzaminas.

Hidroenergija

80 procentų penktojo agregato: Kruonis kyla link 1010 megavatų

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Istorinė Lietuvos baterija auga pirmą kartą nuo pastatymo: penktasis Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės agregatas — 110 megavatų — baigtas maždaug 80 procentų ir pakels bendrą elektrinės galią iki 1010 megavatų. Plėtra, sudvejinta 99 megavatų baterijų sistema, įrengta pačioje aikštelėje, paverčia kalvą virš Kauno svarbiausiu lankstumo mazgu tarp Varšuvos ir Helsinkio — būtent tais metais, kai regiono rinka už lankstumą moka rekordines kainas.

Vėjo energija

Šeši mėnesiai iki verdikto: pirmasis jūros vėjo parkas laukia galutinio sprendimo

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Per Lietuvos žiniasklaidą perduotas pranešimas fiksuoja labiausiai laukiamo šalies energetikos sprendimo kalendorių: galutinio investicinio verdikto dėl pirmojo jūros vėjo parko laukiama maždaug per pusmetį. Tuo tarpu kranto infrastruktūra nelaukia: Klaipėda stato savo 775 milijonų eurų uosto programą — su viduryje šių metų pradėta 600 milijonų pietine plėtra —, o turbinų surinkimo terminalas taikosi į pabaigą dar 2026-aisiais. Lietuva sceną paruošė iki smulkmenų; liko, kad pagrindinis aktorius pasirašytų sutartį.

Tinklas

Kritinė infrastruktūra saugoma: nauja ENTSO-E doktrina, skaitoma iš Vilniaus

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Europos perdavimo operatorių asociacijos paskelbta — ir Litgrid rugpjūčio pabaigoje išplatinta — pozicija kodifikuoja tai, ką Baltija keleri metai išgyvena savo kailiu: kritinės elektros infrastruktūros fizinis ir kibernetinis saugumas tapo centrine operatoriaus amato dimensija, lygiaverte adekvatumui ir dažniui. Tinklui, kuris atsijungė nuo rytų sistemos, eksploatuoja povandeninius kabelius geopolitiškai audringoje jūroje ir stato naujus mazgus kaip Gižai, doktrina aprašo ne ateitį — aprašo dabartį su jos biudžetais ir procedūromis.

Kaupimas ir baterijos

399 megavatai keturiose vietose: baterijų flotilė, perrašysianti Lietuvos vakarus

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Kaupimo portfelis, kurį Ignitis pristato vienu metu, regiono mastu neturi precedento: 399 megavatai ir 798 megavatvalandės, padalintos į keturias aikšteles — Kelmė (147 MW / 295 MWh), šalia didžiausio Baltijos vėjo parko; Mažeikiai (45/90); Kruonis (99/199), priglaustas prie hidroakumuliacinės elektrinės; ir Tume Latvijoje (107/215), su priimtu investiciniu sprendimu ir pabaiga 2028-aisiais. Pirmų trijų įranga jau pristatyta. Kai flotilė dalyvaus aukcionuose pilna, 166 eurų vakarai ir vidurdienio minusai Lietuvos rinkoje pagaliau turės tinkamo dydžio priešininką.

Analizės

Saulės išskirtos dvynės: kodėl Lietuva turi minusų, o Latvija — ne

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Dvi rinkos su tuo pačiu mėnesio vidurkiu — 106,8 prieš 106,9 euro — suglaustos toje pačioje deficito zonoje, rugsėjį atliko beveik tobulą natūralų eksperimentą: Lietuva užfiksavo septynis ketvirčius su neigiamomis kainomis, Latvija — nė vieno. Vienintelis reikšmingai besiskiriantis kintamasis — saulės parkas: beveik 200 000 Lietuvos gaminančių vartotojų ir per pastaruosius metus įrengti gigavatai prieš latviškas pradžias. Šio statistinio išsiskyrimo analizė tiksliau nei bet kokia strategija parodo, ką šalis iš tikrųjų perka, subsidijuodama savo stogus: ne tik kilovatvalandes, bet kitokią dienos struktūrą.

Kitos paros kaina šiandien Rumunijoje (€/MWh)

00:00 251,76
01:00 240,99
02:00 236,46
03:00 235,03
04:00 238,95
05:00 239,33
06:00 266,30
07:00 324,53
08:00 310,66
09:00 279,58
10:00 260,47
11:00 241,75
12:00 219,92
13:00 197,19
14:00 199,46
15:00 218,39
16:00 238,74
17:00 289,14
18:00 356,63
19:00 342,28
20:00 350,79
21:00 377,66
22:00 375,19
23:00 360,24

Stebėkite Europos rinką gyvai →

Rumunijos suvartojimas šiandien (MW)

00:00–01:00 · 4 860 MW 00:00 01:00–02:00 · 4 642 MW 01:00 02:00–03:00 · 4 640 MW 02:00 03:00–04:00 · 4 800 MW 03:00 04:00–05:00 · 4 762 MW 04:00 05:00–06:00 · 4 907 MW 05:00 06:00–07:00 · 5 562 MW 06:00 07:00–08:00 · 6 398 MW 07:00 08:00–09:00 · 6 895 MW 08:00 09:00–10:00 · 6 760 MW 09:00 10:00–11:00 · 6 618 MW 10:00 11:00–12:00 · 6 046 MW 11:00 12:00–13:00 · 5 779 MW 12:00 13:00–14:00 · 5 868 MW 13:00 14:00–15:00 · 6 028 MW 14:00 15:00–16:00 · 6 058 MW 15:00 16:00–17:00 · 6 206 MW 16:00 17:00–18:00 · 6 642 MW 17:00 18:00–19:00 · 7 114 MW 18:00 19:00–20:00 · 7 345 MW 19:00 20:00–21:00 · 7 262 MW 20:00 21:00–22:00 · 6 892 MW 21:00 22:00–23:00 · 6 360 MW 22:00 6 360MW22:00–23:00

● mažo suvartojimo valandos ● vidutinis suvartojimas ● piko valandos

Greiti duomenys

Rumunija 277,1 €/MWh ▲ 14,0%

Prancūzija 221,8 €/MWh ▲ 29,0%

atnaujinta 22:39

Stebėkite Europos rinką gyvai →

Naujienų archyvas

2026 m. spalis 52026 m. rugsėjis 994

Naujausi pranešimai

Kaunas moka mažiau nei pernai: Baltijos išimtis iš brangimo taisyklės
2026-09-29

Naujienos pagal šalis

Visa Europa 1Rumunija 39Airija 30Albanija 30Austrija 30Belgija 30Bosnija ir Hercegovina 30Bulgarija 30Čekija 30Danija 30Estija 30Graikija 30Islandija 30Ispanija 30Italija 30Kroatija 30Latvija 30Lenkija 30Lietuva 30Liuksemburgas 30Malta 30Nyderlandai 30Norvegija 30Portugalija 30Prancūzija 30Serbija 30Slovakija 30Slovėnija 30Suomija 30Šiaurės Makedonija 30Švedija 30Turkija 30Ukraina 30Vengrija 30Vokietija 30
Reklama
Reklama

Kitos naujienos

Elektra „Vertė virš apimties”: kur augs paklausa, kurios visi laukia 2026-09-29 Įmonės 306 milijonai EBITDA ir 2,1 žaliojo gigavato: ramus Ignitis pusmetis 2026-09-29 Energijos kainos 106 eurų vidurkis — ir vienas minusas: rugsėjis Lietuvos rinkoje tiksliais skaičiais 2026-09-29 Energijos kainos Kaunas, Ryga, Narva: trys miestai, trys sąskaitos — ir viena pamoka apie kurą 2026-09-29

Paskelbti straipsniai: 1030