2026 m. spalio 24 d., šeštadienis | Paskutinį kartą atnaujinta: 23:41 (Rumunijos laiku)

Lietuva: energetikos naujienos

Svarbiausios energetikos naujienos iš šalies Lietuva: elektra, dujos, kainos ir infrastruktūra.

Rodyti visas naujienas: Lietuva | Rodyti visas naujienas

Analizės Lietuva septyniuose skaičiuose: metai, kai pranašumas tapo privalumu Lietuva · 2026-09-30

Padėti vienas šalia kito, dokumentuoti šio rudens skaičiai sudaro Lietuvos energetinį autoportretą: 6,5 atsinaujinančio gigavato metų viduryje, su 7 gruodį; 200 000 gaminančių vartotojų dvejais metais anksčiau kalendoriaus; 399 megavatai baterijų pristatyme ir Kruonis 5 ties 80 procentų; 314 megavatų Kelmėje kaip etalonas be subsidijų; 106,8 euro biržos mėnesio vidurkis su septyniais neigiamais ketvirčiais kaip pertekliaus įrodymu; 775 milijonai uoste, laukiančiame jūros vėjo; ir šeši mėnesiai iki pirmojo jūros parko verdikto. Septyni skaičiai, viena diagnozė: šalis, pirmąjį etapą prabėgusi greičiau už visus — ir naudojanti pranašumą antram etapui statyti anksčiau kaimynų.

Saulės energija

Elektrinė be dispečerio: ką 200 000 stogų reiškia Lietuvos sistemai

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-30

Žiūrint kaip į socialinę politiką, beveik 200 000 Lietuvos gaminančių vartotojų — sėkmės istorija; žiūrint kaip į įrenginį — neįprasčiausias sistemos turtas: de facto nacionalinio masto elektrinė, paskirstyta per šimtus tūkstančių adresų, be dispečerio, be grafiko ir be centrinio jungiklio. Jos efektai jau skaitomi mėnesio duomenyse — nuo septynių neigiamų vidurdienio ketvirčių iki paklausos duobių skirstymo tinkle. Kitas Lietuvos sistemos dešimtmetis didžiąja dalimi bus šios elektrinės prijaukinimo istorija: baterijomis, išmaniaisiais tarifais ir — dabartinės schemos naujove — dizainu, kuris koreguoja nuo pat įrengimo.

Energetikos politika

55 procentai 2030-aisiais: kiek toli tikslas po 7 gigavatų metų

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-30

Už įspūdingos galios gairės teisiškai svarbus lietuviškas įsipareigojimas kitas: atsinaujinantys turi dengti 55 procentus galutinio bruto energijos vartojimo iki 2030-ųjų — rodiklis, skaičiuojantis ne tik elektrą, bet ir šilumą bei transportą. 7 gigavatų metai lemiamai priartina elektrinę komponentę; likusi tikslo dalis tačiau žaidžiama sunkesnėse aikštelėse: šilumos tinkluose, dar deginančiuose dujas, vos elektrifikuotame transporte, pramonėje su jos terminiais procesais. Realistišką likusio atstumo — ir prieinamų instrumentų — balansą verta daryti būtent dabar, kai elektrinė sėkmė rizikuoja pridengti kitų sektorių skolas.

Naujausios naujienos

Analizės

Kodėl pavargsta čempionai: lėtėjimo anatomija 7 gigavatų gairės metais

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Šio momento lietuviškas paradoksas reikalauja paaiškinimo: kaip tik tais metais, kai šalis peržengia 7 atsinaujinančių gigavatų slenkstį, ministerija viešai konstatuoja, kad vystytojai lėtėja. Priežasčių analizė — saulės pajamų kanibalizacija, matoma septyniuose neigiamuose mėnesio ketvirčiuose, laipsniškas tinklo prisotinimas, brangstantis kapitalas ir neišvengiama lengvų galimybių branda — rodo, kad lėtėjimas ne krizė, o režimo pokytis: rinka baigė skinti žemai kabančius vaisius ir nuo šiol turi statyti kopėčias. Skirtumas tarp šalių, sustojančių ties šia gaire, ir einančių toliau — kopėčių statybos greityje.

Tinklas

2,8 gigavato rezervuota per 90 dienų: Litgrid laiko žingsnį su lavina

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Lietuvos perdavimo operatoriaus paskelbtas skaičius tinklo vartų spaudimą matuoja geriau nei bet kokia kalba: vos per tris mėnesius Litgrid laikinai rezervavo 2,8 gigavato pajėgumų saulės, vėjo elektrinėms ir kaupimo įrenginiams — beveik pusę viso per dešimtmetį šalies pastatyto atsinaujinančio parko, paprašyto per vieną ketvirtį. Prašymų lavina ateina kaip tik tada, kai sistema virškina 6,5 gigavato sprogimą, ir patvirtina, kad investuotojų apetitas nemirė — jis tik persikėlė į hibridinius projektus su baterijomis priešakyje.

Kaupimas ir baterijos

Tinklo „saugos pagalvės”: kaip baterijos tapo oficialia kalba

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Ignitis kaupimo padalinio vadovo formuluotė — baterijos kaip elektros tinklo „saugos pagalvės” — verta įsiminti ne tik dėl vaizdingumo: tai statuso pokyčio ženklas. Oficialiame lietuviškame diskurse kaupimas nebepristatomas kaip oportunistinė arbitražo investicija, o kaip sistemos saugos įranga — kategorija, kuriai priklauso rezervai, jungtys ir apsaugos. Kai institucijų kalba taip pasislenka, paprastai seka reglamentavimas, paskui pinigai: būtent trajektorija, kurią Seimui pateiktas paketas patvirtina.

Saulės energija

193 000 stogų ir dvejais metais anksčiau pasiektas tikslas: gaminančių vartotojų bumas

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Statistika, kurios nė viena strategija nedrįso žadėti: Lietuva metų viduryje peržengė 193 000 gaminančių vartotojų ir iki gruodžio pasieks 200 000 — slenkstį, iš pradžių planuotą 2028-iesiems. Kontekstui: kas septintas Lietuvos namų ūkis šiandien gaminasi savo elektrą. O viešoji politika jau perjunginėja pavarą: nauja paramos schema taiko į saulės-plius-baterijos paketą — 5 kilovatai modulių su 10 kilovatvalandžių kaupimo — namų ūkiams zonose, kur tinkle nebėra vietos. Aiškus signalas: kiekybės fazė baigėsi; prasideda integracijos fazė.

Energijos kainos82 →

Energijos kainos

106 eurų vidurkis — ir vienas minusas: rugsėjis Lietuvos rinkoje tiksliais skaičiais

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Vieši Baltijos platformos duomenys užveria mėnesį pilnu Lietuvos kainos portretu: zonos vidurkis — 106,8 euro už megavatvalandę, petys į petį su Latvija ir trečdaliu virš Estijos; pikas — 500 eurų, pasiektas rugsėjo 14-osios paryčiais, vienu metu su visa pietine Baltija; ir detalė, skirianti Lietuvą nuo šiaurės kaimynės, — minus 1 euro minimumas: septyni ketvirčiai valandos žemiau nulio per vieną mėnesį. Rinka, pastačiusi daugiausiai saulės regione, savo perteklių jau mato statistikoje — nors brangūs vakarai vis dar dominuoja balanse.

Daugiau naujienų

Vėjo energija

Nuo Kelmės iki krantinės: vėjo vertės grandinė, kurią Lietuva siuva pati

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Žiūrint atskirai, dalys atrodo padrikos naujienos: rekordinis Kelmės parkas su savo baterija, šiemet baigiamas turbinų surinkimo terminalas Klaipėdoje, 600 milijonų uosto plėtra, per šešis mėnesius suplanuotas jūrinis verdiktas. Susiūtos kartu, jos piešia ką kita: šalį, kuri nori ne tik priimti vėją, bet valdyti grandinę — nuo kompetencijas formuojančios sausumos plėtros, per instaliaciją aptarnaujantį uostą, iki jūros parkų, kurie naudos abu. Nedaug mažų rinkų bandė pilną integraciją; pavykusios tapo eksportuotojomis ne tik elektros, bet ir paslaugų kaimynams.

Atsinaujinantieji

6,5 gigavato metų viduryje: Lietuva žengia į septyneto klubą

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Pusmečio balansas fiksuoja gairę: 6,5 gigavato įrengtų atsinaujinančių pajėgumų, o 7 slenkstis laukiamas iki 2026-ųjų pabaigos — šaliai, dešimtmetį pradėjusiai su šio skaičiaus dalimi, tai viena stačiausių augimo kreivių Europoje. Už sprogimo — trys dokumentuoti ingredientai: pramoniniai parkai su Kelme priešakyje, beveik 200 000 gaminančių vartotojų ant stogų ir finansavimo grandinė — nuo EIB iki Ignitis suplanuotų 2,5–3 milijardų iki 2029-ųjų — Baltiją traktuojanti kaip brandžią rinką. Šešėlis paveiksle: vystytojai lėtėja, o vyriausybė atsako įstatymų paketu.

Energijos kainos

195 eurų paskutinės paros vidurkis: su kuo spalis ateina į Vilnių

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Mėnesio vidurkis — 106,8 euro — aprašo įtemptą, bet valdomą lietuvišką rugsėjį; jo uodega tačiau sako ką kita: paskutinės analizuotos 24 valandos atsiskaitė po 195 eurus už megavatvalandę, beveik dvigubai daugiau nei likęs mėnuo. Mėnesio pabaigos šuolis atėjo pagal žinomą Baltijos rudens receptą — pirmas šaltis, kuklus vėjas, brangios kontinentinės dujos — ir smogė vienu metu visoms trims zonoms. Biržos vartotojams ir indeksuotų sutarčių pramonei žinia nedviprasmiška: rudens kainos baigėsi; kas dar turi atidėtų draudimosi sprendimų, priims juos jau žiemos tarifu.

Vėjo energija

314 megavatai ir ketvirtis milijono namų: Kelmė, Baltijos vėjo etalonas

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Praėjus metams su trupučiu nuo pilno paleidimo, Kelmės vėjo parkas lieka gaire, pagal kurią matuojamas visas sausumos Baltijos vėjas: 314 megavatų — didžiausias trijų šalių parkas —, energija maždaug 250 000 Lietuvos namų ūkių, 550 milijonų eurų investicija, iš kurios 250 finansavo Europos investicijų bankas. Finansuotojo užklijuota etiketė sveria tiek pat, kiek megavatai: pajėgumas „be subsidijų”, pastatytas ant rinkos signalų. O šalia iškilusi 147 megavatų baterija jau rašo jo kitą skyrių.

Rinka

Septyni ketvirčiai žemiau nulio: Lietuva mokosi neigiamų kainų gramatikos

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Rugsėjis patvirtino, kad minusai Lietuvos rinkoje nebe atsitiktinumas, o nuolatinė rubrika: septyni ketvirčiai valandos su neigiamomis kainomis, mėnesio minimumas — minus 1 euras, kai kaimyninė Latvija, prijungta prie tų pačių laidų, nė karto nenusileido žemiau nulio. Skirtumas — beveik 200 000 gaminančių vartotojų ir parkų, saulėtus lietuviškus vidurdienius paverčiančių pirmais pietų Baltijos perteklinės pasiūlos langais, darbas. Gamintojams minusai — nelankstumo mokestis; baterijų savininkams ir protingiems vartotojams — privati subsidija; visai rinkai — brandos stojamasis egzaminas.

Hidroenergija

80 procentų penktojo agregato: Kruonis kyla link 1010 megavatų

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Istorinė Lietuvos baterija auga pirmą kartą nuo pastatymo: penktasis Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės agregatas — 110 megavatų — baigtas maždaug 80 procentų ir pakels bendrą elektrinės galią iki 1010 megavatų. Plėtra, sudvejinta 99 megavatų baterijų sistema, įrengta pačioje aikštelėje, paverčia kalvą virš Kauno svarbiausiu lankstumo mazgu tarp Varšuvos ir Helsinkio — būtent tais metais, kai regiono rinka už lankstumą moka rekordines kainas.

Vėjo energija

Šeši mėnesiai iki verdikto: pirmasis jūros vėjo parkas laukia galutinio sprendimo

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Per Lietuvos žiniasklaidą perduotas pranešimas fiksuoja labiausiai laukiamo šalies energetikos sprendimo kalendorių: galutinio investicinio verdikto dėl pirmojo jūros vėjo parko laukiama maždaug per pusmetį. Tuo tarpu kranto infrastruktūra nelaukia: Klaipėda stato savo 775 milijonų eurų uosto programą — su viduryje šių metų pradėta 600 milijonų pietine plėtra —, o turbinų surinkimo terminalas taikosi į pabaigą dar 2026-aisiais. Lietuva sceną paruošė iki smulkmenų; liko, kad pagrindinis aktorius pasirašytų sutartį.

Tinklas

Kritinė infrastruktūra saugoma: nauja ENTSO-E doktrina, skaitoma iš Vilniaus

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Europos perdavimo operatorių asociacijos paskelbta — ir Litgrid rugpjūčio pabaigoje išplatinta — pozicija kodifikuoja tai, ką Baltija keleri metai išgyvena savo kailiu: kritinės elektros infrastruktūros fizinis ir kibernetinis saugumas tapo centrine operatoriaus amato dimensija, lygiaverte adekvatumui ir dažniui. Tinklui, kuris atsijungė nuo rytų sistemos, eksploatuoja povandeninius kabelius geopolitiškai audringoje jūroje ir stato naujus mazgus kaip Gižai, doktrina aprašo ne ateitį — aprašo dabartį su jos biudžetais ir procedūromis.

Kaupimas ir baterijos

399 megavatai keturiose vietose: baterijų flotilė, perrašysianti Lietuvos vakarus

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Kaupimo portfelis, kurį Ignitis pristato vienu metu, regiono mastu neturi precedento: 399 megavatai ir 798 megavatvalandės, padalintos į keturias aikšteles — Kelmė (147 MW / 295 MWh), šalia didžiausio Baltijos vėjo parko; Mažeikiai (45/90); Kruonis (99/199), priglaustas prie hidroakumuliacinės elektrinės; ir Tume Latvijoje (107/215), su priimtu investiciniu sprendimu ir pabaiga 2028-aisiais. Pirmų trijų įranga jau pristatyta. Kai flotilė dalyvaus aukcionuose pilna, 166 eurų vakarai ir vidurdienio minusai Lietuvos rinkoje pagaliau turės tinkamo dydžio priešininką.

Analizės

Saulės išskirtos dvynės: kodėl Lietuva turi minusų, o Latvija — ne

EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29

Dvi rinkos su tuo pačiu mėnesio vidurkiu — 106,8 prieš 106,9 euro — suglaustos toje pačioje deficito zonoje, rugsėjį atliko beveik tobulą natūralų eksperimentą: Lietuva užfiksavo septynis ketvirčius su neigiamomis kainomis, Latvija — nė vieno. Vienintelis reikšmingai besiskiriantis kintamasis — saulės parkas: beveik 200 000 Lietuvos gaminančių vartotojų ir per pastaruosius metus įrengti gigavatai prieš latviškas pradžias. Šio statistinio išsiskyrimo analizė tiksliau nei bet kokia strategija parodo, ką šalis iš tikrųjų perka, subsidijuodama savo stogus: ne tik kilovatvalandes, bet kitokią dienos struktūrą.

Kitos paros kaina šiandien Rumunijoje (€/MWh)

00:00 243,71
01:00 242,91
02:00 227,26
03:00 223,66
04:00 227,36
05:00 242,83
06:00 243,04
07:00 261,35
08:00 273,59
09:00 243,06
10:00 227,31
11:00 204,13
12:00 176,88
13:00 170,66
14:00 171,05
15:00 192,41
16:00 233,57
17:00 258,49
18:00 322,98
19:00 283,51
20:00 276,80
21:00 273,90
22:00 287,59
23:00 284,09

Stebėkite Europos rinką gyvai →

Rumunijos suvartojimas šiandien (MW)

00:00–01:00 · 5 520 MW 00:00 01:00–02:00 · 5 345 MW 01:00 02:00–03:00 · 5 208 MW 02:00 03:00–04:00 · 5 165 MW 03:00 04:00–05:00 · 5 170 MW 04:00 05:00–06:00 · 5 201 MW 05:00 06:00–07:00 · 5 302 MW 06:00 07:00–08:00 · 5 610 MW 07:00 08:00–09:00 · 5 821 MW 08:00 09:00–10:00 · 5 705 MW 09:00 10:00–11:00 · 5 361 MW 10:00 11:00–12:00 · 5 006 MW 11:00 12:00–13:00 · 4 659 MW 12:00 13:00–14:00 · 4 506 MW 13:00 14:00–15:00 · 4 497 MW 14:00 15:00–16:00 · 4 593 MW 15:00 16:00–17:00 · 4 953 MW 16:00 17:00–18:00 · 5 756 MW 17:00 18:00–19:00 · 6 417 MW 18:00 19:00–20:00 · 6 727 MW 19:00 20:00–21:00 · 6 654 MW 20:00 21:00–22:00 · 6 357 MW 21:00 22:00–23:00 · 5 888 MW 22:00 23:00–00:00 · 5 503 MW 23:00 5 503MW23:00–00:00

● mažo suvartojimo valandos ● vidutinis suvartojimas ● piko valandos

Greiti duomenys

Rumunija 241,3 €/MWh ▼ 3,6%

Prancūzija 48,8 €/MWh ▼ 33,0%

atnaujinta 23:41

Stebėkite Europos rinką gyvai →

Naujienų archyvas

2026 m. spalis 62026 m. rugsėjis 994

Naujausi pranešimai

Kaunas moka mažiau nei pernai: Baltijos išimtis iš brangimo taisyklės
2026-09-29

Naujienos pagal šalis

Visa Europa 1Rumunija 40Airija 30Albanija 30Austrija 30Belgija 30Bosnija ir Hercegovina 30Bulgarija 30Čekija 30Danija 30Estija 30Graikija 30Islandija 30Ispanija 30Italija 30Kroatija 30Latvija 30Lenkija 30Lietuva 30Liuksemburgas 30Malta 30Nyderlandai 30Norvegija 30Portugalija 30Prancūzija 30Serbija 30Slovakija 30Slovėnija 30Suomija 30Šiaurės Makedonija 30Švedija 30Turkija 30Ukraina 30Vengrija 30Vokietija 30
Reklama
Reklama

Kitos naujienos

Elektra „Vertė virš apimties”: kur augs paklausa, kurios visi laukia 2026-09-29 Įmonės 306 milijonai EBITDA ir 2,1 žaliojo gigavato: ramus Ignitis pusmetis 2026-09-29 Energijos kainos 106 eurų vidurkis — ir vienas minusas: rugsėjis Lietuvos rinkoje tiksliais skaičiais 2026-09-29 Energijos kainos Kaunas, Ryga, Narva: trys miestai, trys sąskaitos — ir viena pamoka apie kurą 2026-09-29

Paskelbti straipsniai: 1031