55 procentai 2030-aisiais: kiek toli tikslas po 7 gigavatų metų

Nacionaliniai energetikos tikslai turi žinomą suvokimo ydą: visuomenė skaičiuoja turbinas, o direktyvos skaičiuoja procentus nuo viso energijos vartojimo — įskaitant tą, kuris neteka pro rozetę. Lietuvos atstumas iki 55 procentų teisingai matuojamas tik šiuo pilnu lęšiu.

Kas beveik išspręsta: elektra. Su 6,5 įrengto gigavato ir 7 taikiklyje, su 200 000 gaminančių vartotojų ir vidurdienio minusais, elektrinė tikslo komponentė lenkia kalendorių. Kiekvienas naujas parkas nuo šiol įtvirtina — bet globaliam rodikliui duoda mažėjančią grąžą, nes elektra — tik riekė galutinio vartojimo.

Kas tempia žemyn: šiluma ir transportas. Šilumos tinklai — be biomasės išimčių kaip Kaunas — balanse dar nešioja dujas; individualus kaimo šildymas taip pat. Transportas lieka fosiliškiausias sektorius: automobilių parko elektrifikacija vos prasideda, o biokuras turi savo lubas. Direktyvos aritmetika negailestinga: be pažangos čia joks papildomas elektrinis gigavatas vienas tikslo per liniją nepernešs.

Ant stalo padėti instrumentai. Paketas Seime — su kaupimu ir lankstumu, darančiais vietos daugiau elektrinių atsinaujinančių; gaminančio vartotojo plius baterijos schema — netiesiogiai elektrifikuojanti ir šildymą per šilumos siurblius; ir nuolatinis europinis dvimetinių ataskaitų spaudimas. Dar trūksta atitikmenų transportui — skyriui, kuriame visos Baltijos valstybės dalijasi ta pačia skola.

Strateginis skaitymas. 2030-ieji energetiniu laiku — rytoj. Lietuva turi retą šansą tikslą pasiekti iš elektros čempiono pozicijos — jei dabar politinį akcentą perkels nuo sektoriaus, kuriame laimėjo, į tuos, kuriuose nepradėjo. Šių metų elektriniai skaičiai — tobulas argumentas dėmesio peradresavimui, ne poilsiui.

Regiono politikos naujienų sraute.