WWF: 77 proc. vertingų Austrijos upių neapsaugotos nuo naujų hidroelektrinių; smulkieji gamintojai ginčija skaičiavimą

Aplinkosaugos organizacija WWF Austrija lapkričio 3 d. paskelbė upių ataskaitą (Flüssereport), kurioje vandens telkinių duomenys lyginami su galiojančiomis apsaugos taisyklėmis. Išvada: 77 proc. ekologiškai vertingomis laikomų upių nėra teisiškai apsaugotos nuo naujų hidroelektrinių statybos. Tą pačią dieną mažąsias hidroelektrines atstovaujanti asociacija Kleinwasserkraft Österreich išvadas atmetė.

Skaičiai. WWF išanalizavo apie 32 400 kilometrų upių, iš kurių apie 12 600 laikomi ypač vertingais; apsaugos spraga siekia 9 700 kilometrų. Karintijoje ir Forarlberge daugiau nei 90 proc. šių atkarpų neapsaugotos. Ataskaitoje suskaičiuota daugiau nei 6 600 hidroelektrinių ir teigiama, kad 57 proc. liekamojo debito atkarpų neužtikrinamas ekologiškai būtinas minimalus debitas, o 77 proc. hidroenergetikai naudojamų užtvankų žuvys negali įveikti.

Ko reikalauja WWF. Organizacija reikalauja privalomos vertingų upių apsaugos, nutraukti paramą naujoms mažosioms hidroelektrinėms ir įvesti vandens mokestį pagal Šveicarijos modelį – apie 1,5 cento už hidroenergijos kilovatvalandę, pajamas skiriant renatūralizacijai. „Naujos elektrinės galėtų užblokuoti šias renatūralizacijas dešimtmečiams“, – perspėjo WWF ekspertė Bettina Urbanek, kalbėdama apie maždaug 1 900 kilometrų iš nacionalinio atkūrimo plano.

Gamintojų atsakas. Kleinwasserkraft Österreich 77 proc. vadina „skaičiavimo konstruktu“: metodika neapsaugotomis laiko net Natura 2000 teritorijas, nors kiekviena nauja elektrinė turi praeiti leidimų procedūrą. Vadovas Paulas Ablingeris teigia, kad daugelio esamų užtvankų pašalinti negalima, tačiau jas galima panaudoti elektros gamybai. Asociacija įvertina daugiau nei 770 vietų prie esamų užtvankų, kurių potencialas – apie 550 GWh per metus, ir nurodo, kad mažosios hidroelektrinės per metus pagamina apie 7 TWh.

Šalies realaus laiko duomenys pateikti šalies puslapyje