Už įspūdingos galios gairės teisiškai svarbus lietuviškas įsipareigojimas kitas: atsinaujinantys turi dengti 55 procentus galutinio bruto energijos vartojimo iki 2030-ųjų — rodiklis, skaičiuojantis ne tik elektrą, bet ir šilumą bei transportą. 7 gigavatų metai lemiamai priartina elektrinę komponentę; likusi tikslo dalis tačiau žaidžiama sunkesnėse aikštelėse: šilumos tinkluose, dar deginančiuose dujas, vos elektrifikuotame transporte, pramonėje su jos terminiais procesais. Realistišką likusio atstumo — ir prieinamų instrumentų — balansą verta daryti būtent dabar, kai elektrinė sėkmė rizikuoja pridengti kitų sektorių skolas.
Energetikos politika
Svarbiausios energetikos naujienos iš šalies Lietuva: elektra, dujos, kainos ir infrastruktūra.
Rodyti visas naujienas: Lietuva
| Rodyti visas naujienas
Vystytojai lėtėja, parlamentas gauna Tvarios energetikos paketą
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
Diagnozė ateina iš pačios ministerijos: kelyje į 7 gigavatų gairę atsinaujinančios energetikos vystytojų ritmas matomai sulėtėjo — energetikos viceministro Airido Daukšo prisipažinimas, paviešintas kartu su vyriausybės atsaku: Seimui pateiktu „Tvarios energetikos paketu”. Lėtėjimo priežastys — patys sėkmės simptomai: neigiamų kainų vidurdieniai, apkrautas tinklas, išrankus tapęs kapitalas — o paketas siekia jas gydyti antros kartos instrumentais: kaupimu, lankstumu, integracija. Lietuva pereina nuo „daugiau” politikos prie „protingiau” politikos.
9 procentų PVM šildymui: kai Briuselis skaičiuoja Vilniaus lengvatinius tarifus
EUROENERGY REDAKCIJA | Lietuva | 2026-09-29
Lietuviško sezono fiskalinė diskusija turi suvaržymą, kurį teisininkai padėjo ant stalo be užuolankų: Europos PVM direktyva kiekvienai valstybei leidžia tik du lengvatinius tarifus, o Lietuva savuosius jau išnaudojo — tad 9 procentų tarifo šildymui išlaikymas ar plėtimas sprendžiamas ne vien Vilniuje, bet fiksuotoje Briuselio architektūroje. Diskusija, įsiplieskusi kaip tik prasidedant šaltajam sezonui, — atvejo studija apie tikrąsias nacionalinių švelninimo politikų ribas: valstybė gali taikyti pinigus kur nori, bet fiskaliniai instrumentai, tiesiogine prasme, skaičiuojami.
Kitos paros kaina šiandien Rumunijoje (€/MWh)
| 00:00 | 232,05 |
| 01:00 | 242,92 |
| 02:00 | 267,86 |
| 03:00 | 257,53 |
| 04:00 | 283,78 |
| 05:00 | 283,28 |
| 06:00 | 331,81 |
| 07:00 | 336,66 |
| 08:00 | 321,80 |
| 09:00 | 298,22 |
| 10:00 | 287,47 |
| 11:00 | 294,76 |
| 12:00 | 300,39 |
| 13:00 | 308,72 |
| 14:00 | 291,77 |
| 15:00 | 304,61 |
| 16:00 | 355,45 |
| 17:00 | 332,15 |
| 18:00 | 338,73 |
| 19:00 | 356,25 |
| 20:00 | 353,35 |
| 21:00 | 399,57 |
| 22:00 | 351,56 |
| 23:00 | 331,36 |
Rumunijos suvartojimas šiandien (MW)
● mažo suvartojimo valandos ● vidutinis suvartojimas ● piko valandos
Greiti duomenys
Prancūzija 252,7 €/MWh ▲ 56,4%
atnaujinta 08:49
Naujienų archyvas
Naujausi pranešimai
Kaunas moka mažiau nei pernai: Baltijos išimtis iš brangimo taisyklės
2026-09-29
Naujienos pagal šalis
Paskelbti straipsniai: 1032 · Rodyti visas naujienas