Tyrimas: Graikijos–Kipro kabelis vartotojų išlaidas sumažintų iki 138 mln. eurų per metus

Graikijos ir Kipro elektros jungtis (Great Sea Interconnector, GSI) galėtų sumažinti abiejų šalių vartotojų išlaidas 123–138 mln. eurų per metus, priklausomai nuo kabelio pralaidumo, rodo abiejų sistemų 2035 m. modeliavimas. Rezultatus Pietryčių Europos energetikos instituto (IENE) konferencijoje pristatė Salonikų Aristotelio universiteto profesorius Pantelis Biskas, pranešė Mononews, Energymag ir Sigmalive.

Skaičiai. Tyrime abiejų rinkų veikimas be kabelio lyginamas su trimis scenarijais – 500, 750 ir 1 000 MW. Pasak Energymag, iš visos 138,1 mln. eurų naudos apie 123,7 mln. tektų Kipro rinkai. Vidutinės elektros tiekimo sąnaudos Kipre, įskaitant į modelį įtrauktus GSI mokesčius, sumažėtų maždaug 21,3 €/MWh, arba 18 %. Kipras iš Graikijos grynai importuotų 1,53–1,60 TWh per metus ir taip padengtų 26–27 % savo poreikio.

Pirmieji 500 MW. Esant 500 MW, kabelis visu pajėgumu veiktų 609 valandas per metus, daugiausia kryptimi iš Graikijos į Kiprą; esant 750 MW, tokių valandų sumažėja iki 35. Pristatymo išvada – didžiąją naudos dalį duoda pirmieji 500 MW.

Atsinaujinantys šaltiniai ir dujos. Atsinaujinančios gamybos ribojimas Kipre sumažėtų nuo 11,8 % be kabelio iki maždaug 4,5 %, t. y. nuo 317 GWh iki 79–95 GWh per metus, o Graikijoje – nuo 3,1 % iki 2,9 %. Baziniame scenarijuje 2035 m. naudojama apie 28 €/MWh dujų kaina. Jautrumo teste, kai dujos Kipre kainuoja apie 18 €/MWh, grynasis importas sumažėtų perpus – nuo 1,6 iki 0,8 TWh, o metinės santaupos nukristų iki 40–50 mln. eurų.

Kontekstas. Energymag pažymi, kad projektas vis dar susiduria su neišspręstais ekonominiais, reguliavimo ir geopolitiniais klausimais. Tyrimas yra tiekimo sąnaudų modeliavimas, o ne sąskaitų prognozė.

Šalies realaus laiko duomenys pateikiami šalies puslapyje