Daugiau nei trečdalis Vokietijos savivaldybių energetikos įmonių nori visiškai ar iš dalies uždaryti dujų tinklus, rodo VKU apklausa

Daugiau nei trečdalis Vokietijos savivaldybių komunalinių įmonių (Stadtwerke) ketina visiškai ar iš dalies nutraukti vietinių dujų skirstymo tinklų eksploataciją, rodo jų asociacijos VKU lapkričio 9 d. paskelbta apklausa. Iš 757 pakviestų įmonių atsakė 225, 2026 m. rugpjūčio 3 d. – rugsėjo 1 d.

Skaičiai. 13 proc. respondentų planuoja visiškai uždaryti tinklą, o 25 proc. – uždarymo ir pertvarkymo arba kai kurių atkarpų tolesnės eksploatacijos derinį. 7 proc. nori tęsti su biometanu, 1 proc. – pereiti prie vandenilio ar kitų žaliųjų dujų, o 14 proc. dujų tinklo neturi. Neapsisprendusiųjų dalis sumažėjo iki 38 proc. nuo 46 proc. prieš metus.

Šildymas. Paklaustos, kuri technologija vyraus jų teritorijoje (galimi keli atsakymai), 50 proc. įmonių nurodo centralizuoto šilumos tiekimo ir šilumos siurblių derinį, 37 proc. – daugiausia elektrą ir šilumos siurblius, 15 proc. – daugiausia centralizuotą šilumos tiekimą, o 4 proc. – žaliąsias dujas. VKU duomenimis, 56 proc. Vokietijos namų ūkių vis dar šildosi dujomis, o 19 proc. – krosniniu kuru.

Kontekstas. VKU vertina, kad įmonių netikrumas, palyginti su praėjusiais metais, mažėja, tačiau iš esmės išlieka, ir ragina pakeisti energetikos įstatymą (EnWG), kad būtų galima tvarkingai atsisakyti gamtinių dujų. Tą pačią dieną Öko-Institut ir Fraunhofer ISE paskelbė tyrimą, pagal kurį Vokietijos techninis biometano iš atliekų potencialas siekia apie 105 TWh per metus, iš kurių apie 57 TWh būtų galima papildomai panaudoti, o nagrinėtas scenarijus 2045 m. numato 187 TWh metano poreikį. Nė vienas regionas negalėtų visiškai patenkinti savo poreikio iš nuosavų išteklių, daro išvadą autoriai.

Kas toliau. Pasak Clean Energy Wire, dideli miestai savivaldybių šildymo planus turėjo pateikti iki birželio pabaigos, o mažesnės savivaldybės turi laiko iki 2028 m. vidurio.

Šalies duomenys realiuoju laiku pateikiami šalies puslapyje