Maltiečiai labiau nei kiti europiečiai klimatą laiko pagrindiniu energetikos pertvarkos laimėjimu: 31 proc., skelbia EIB

Maltiečiai labiau nei bet kurie kiti europiečiai klimato kaitos lėtinimą laiko pagrindine energetikos pertvarkos nauda: 31 proc. jį nurodo pirmoje vietoje (ES vidurkis – 21 proc.), rodo lapkričio 5 d. paskelbta aštuntoji Europos investicijų banko (EIB) klimato apklausa. Apklausą rugpjūčio 3–25 d. atliko Ipsos bva, apklaususi 23 000 žmonių visose 27 valstybėse narėse, iš jų 500 Maltoje.

Skaičiai. Mažesnė priklausomybė nuo importuojamos naftos ir dujų seka iš paskos su 27 proc. Kitaip nei daugumos europiečių, Maltoje eiliškumas nuo 2022 m. nepasikeitė. 79 proc. pertvarką laiko skubia (ES – 75 proc.), o 84 proc. tikisi, kad ji sulėtins klimato kaitą (ES – 76 proc.). 48 proc. aplinkos būklės blogėjimą nurodo tarp trijų didžiausių šalies iššūkių (ES – 11 proc.) – tai didžiausia dalis ES, o 26 proc. sako, kad ekstremalūs orai per pastaruosius penkerius metus jiems kainavo pinigų.

Kainos. Tik 23 proc. maltiečių nurodo „gerokai" sumažėjusią perkamąją galią dėl energijos brangimo per pastaruosius 12 mėnesių (ES – 60 proc.) – mažiausia dalis ES. 23 proc. apkarpė išlaidas maistui ar sveikatai, 11 proc. sumažino šildymą, o 9 proc. įsiskolino, prašė finansinės pagalbos ar atidėjo energijos sąskaitos apmokėjimą. Tik 29 proc. dėl kainų pakeitė automobilio naudojimo įpročius (ES – 60 proc.).

Saulė ir bendradarbiavimas. 94 proc. nori, kad pirmenybė būtų teikiama mažai anglies dioksido išskiriančiai energijai (ES – 87 proc.) – daugiausia ES; saulės energiją renkasi 83 proc. (ES – 52 proc.), vėjo – 57 proc. (ES – 37 proc.). 83 proc. nori, kad Malta glaudžiau bendradarbiautų su kitomis ES šalimis siekdama energetinės nepriklausomybės, o 70 proc. pageidautų investicijas finansuoti bendrais ES šalių ištekliais.

Kontekstas. „Salai Europos energetikos tinklo pakraštyje jungtys ir švari energija yra tvirtas energetinio saugumo pagrindas, o antroji Maltos elektros jungtis su Italija rodo kelią“, – sakė EIB viceprezidentas Marekas Mora. Banko duomenimis, 2026 m. EIB skyrė 100 mln. eurų šiam 122 km povandeniniam kabeliui, kuris padvigubins jungties su Italija pralaidumą.

Šalies duomenys realiuoju laiku pateikiami šalies puslapyje